Keramikų simpoziumas „Harmonija“ Neringos istorijos muziejuje“ 2011 m. birželio 13-22 dienomis
Keramikos kelias į Nidą
Kiekvienais metais keramikos simpoziumas „Harmonija“ tampa žemės ir ugnies šamanų susitikimo vieta. Susirinkę Nidoje dailininkai atidaro „keramikos sezoną“ – būtent čia vyksta kūrybinės dirbtuvės, bendraujama su nidiškiais, degama juodoji keramika. Šiemet Nidoje, Žvejo etnografinėje sodyboje, birželio 13-22 dienomis vėl vyks keramikų meno stovykla – kūrybos laboratorija, romantiškai vadinama „Marių vėjai“. Visi, kuriems įdomu, kviečiami lankytis, stebėti ir dalyvauti.
Pirmasis keramikų renginys – geriausių darbų, sukurtų per ankstesnius simpoziumus, paroda. Paroda veiks Neringos istorijos muziejuje , adresu Pamario g. 53 birželio 14-22 dienomis. Joje dalyvauja skirtingų kartų menininkai. Pagrindiniai jų įkvėpimo šaltiniai – gamta, architektūra ir daiktų pasaulis. Svarbus ir kūrinio santykis su aplinka – pasirinkta vieta ir socialiniu kontekstu. Šiandien, kai menas išradingai naudojasi praeities kultūriniu palikimu, ieškoma sąsajų ir su istorija: nuo priešistorinių laikų, kai gintaruose formavosi inkliuzai, iki Žemutinės pilies klestėjimo, griuvimo ir atstatymo metų.
Keramikai mąsto ne tik stichijomis, bet ir formomis: kiaura plyta transformuojasi į architektūrinį elementą, į keramikinį „mezginį“ susiveja skirtingos struktūros, veidas suauga su šaknimis. Iš daiktiškos aplinkos atėję darbai taip pat atgyja – įgauna kojas, „ragus“, sparnus. Kartais formos jungiamos ne panašumo, o paradokso principu, išryškinant skirtingas medžiagų savybes. Geriausia, kai susijungia ne tik formos ir medžiagos, bet ir idėjos.
Naujojo simpoziumo tema „Rasti daiktai“ skatina ne tik atidžiau pasidairyti pajūryje, bet ir permąstyti beveik šimtmečio senumo „ready-made“ principus. Juk svarbu ne tik ištraukti daiktą iš įprastos aplinkos, bet ir naujai jį pristatyti. Kad netikėti radiniai taptų mažais atradimais.
Simpoziumo organizatorius Neringos istorijos muziejus, vadovas Ona Kreivytė Naruševičienė, partneris Thomo Manno memorialinis muziejus.
Laima Kreivytė