Menas sveikai gyventi

  • Menas sveikai gyventi

    * Visus procesus Visatoje reguliuoja gamtos dėsniai. Žmogaus sveikata irgi paklūsta šiems dėsniams. Jei juos pažeisite – kentėsite, nes kiekvieną veiksmą lydi adekvatus atoveiksmis.

    * Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas labai skiriasi nuo natūralaus gyvenimo būdo, kurį mums lėmė Gamta. Kaip tik šis neatitikimas tarp to, kaip turi būti, ir to, kaip yra, tapo daugumos vadinamųjų civilizacijos ligų priežastimi.

    * Jei nuoširdžiai trokštate sustiprinti savo sveikatą ir išlaisvinti savo energiją dvasiniam tobulėjimui, trumpiausias kelias to siekti – laikytis gamtos dėsnių, t.y., natūralios, sveikos gyvensenos principų.

    * Kiekvienas žmogus turi gilų poreikį tobulėti dvasiškai. Žmogaus dvasinis tobulėjimas skatina sveikatingumą ir padaro žmogų laimingu – mes nesame žmogiškos būtybės, turinčios dvasingumą; mes esame dvasinės būtybės, turinčios žmogaus savybių.

    * Laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, jūs palengva realizuosite tą fizinį, dvasinį ir intelektualinį potencialą, kurį mums suteikė Gamta. Natūrali, sveika gyvensena – tai visiška kūno, dvasios ir proto darna.

    * Natūrali sveikatos ugdymo sistema skatina kiekvieną žmogų atskleisti geriausius bruožus. Tai ta dvasinė paradigma, kuri leidžia pasiekti atsvarą Vakarų civilizacijos materializmui. Tai meilės ir geranoriškumo visoms esybėms būsena.

    * Pirmiausiai turime pradėti nuo sveiko maisto. Dar Hipokratas skelbė pagrindinį sveikatos dėsnį: ” Jūsų organizmas sugeba gerai funkcionuoti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinatės”. Be to, jis teigė: “Lai maistas būna jums vaistas”.

    * Valgis, kaip ir gamtos sumanyta, turi teikti energiją ir sveikatą, o nebūti nuolatinių valios išbandymų arena. Nesveika mityba – įskiepytas ir giliai įsišaknijęs kenksmingas įprotis.

    * Visi mes esame tokie, koks mūsų valgomas maistas. Kiekvieno mūsų valioje pasirinkti maistą, kuris gali palaikyti arba visiškai suardyti sveikatą. Karti tiesa: daugelis mūsų prarado nuovoką pasirinkti sveiką maistą.

    * Žmonės tiesiog nežino, kaip atsikratyti kenksmingų įpročių ir išmokti teisingai maitintis. Problemą dar labiau supainioja prieštaringa informacija – kas yra sveika mityba. Žmonėms skiepijamos nuostatos, kad reikia šalinti ne priežastis, o kovoti su simptomais ir pasekmėmis.

    * O išvada tokia: jūs galite skaičiuoti kalorijas, laikytis dietų, gerti vaistus nuo nutukimo, bet kol nesuvoksite, kas yra sveikas maistas ir kokie produktai jums kenkia – visos jūsų pastangos bus bergždžios. Laikini sprendimai – laikini ir rezultatai.

    * Chemizuotas maistas, neteisingai paruoštas maistas, o taip pat vadinamoji “greitoji” mityba gali sukelti tik greitas ligas. Taip maitindamiesi, drauge su prastėjančia sveikata, žmonės praranda ir galimybę džiaugtis gyvenimu.

    * Kas yra natūralus, sveikas maistas? Jeigu tai neauga lysvėje ar ant medžio, jeigu neturi gamtinės kilmės (laukuose, miškuose ar vandenynuose), jeigu tai sukurta dirbtinai, laboratorinėmis sąlygomis – jūs valgote ne maistą!

    * Kad visada būtų geros formos ir kupinas energijos, žmogus turi valgyti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Mityba turi būti įvairi: kiekvienam žmogui reikia kuo įvairesnio maisto, kad organizmas galėtų gauti visas būtinas maistingąsias medžiagas.

    * Raginimai atsisakyti riebalingo maisto sukėlė visiškai netikėtas pasekmes. Kai pradedami valgyti nuriebalinti produktai, pastebimas efektas, priešingas tam, kurio tikėtasi: sąmoningai riebalų atsisakęs žmogus stengiasi juos kompensuoti saldumynais, kurie organizme virsta tais pačiais riebalais.

    * Daugelį traukia valgyti saldumynus ir riebius užkandžius, kad numalšintų alkio jausmą, kurį sukelia maistingųjų medžiagų stoka maiste. Kadangi didžioji žmogaus skonio receptorių dalis nustatyta jausti saldumą, rytą suvalgyti saldumynai, kuriuos mums padovanojo pati gamta (vaisiai, sultys), leis visą dieną išvengti potraukio saldumynams.

    * Viršsvorį sudaro ne kas kita, o teršalai ir atliekos – tai nesuvirškinto maisto atliekos, kurių negalėjo panaudoti ląstelės; tai įvairūs toksinai, esantys maiste ir vaistuose. Nuodingos medžiagos pradedamos kaupti riebalinėse ląstelėse – užpildžius egzistuojančias, kuriamos vis naujos ir naujos, kad organizmas turėtų kur dėti visą tą “šlamštą”.

    * Tokiems “produktams” virškinti eikvojama daugybė energijos, o juk jie neturi nei maistinės vertės, nei gali teikti energijos, o tik teršia organizmą. Maža to – šios sankaupos trukdo šalinti natūralaus organizmo atsinaujinimo-irimo procesų produktus (įvairias ląsteles), kurie taip pat kaupiasi ir nuodija organizmą.

    * Tik pats žmogus gali sustabdyti šį užburtą ratą. Kol jis to nepadarys, veiks evoliucijos eigoje atsiradęs apsaugos mechanizmas: organizmas kaups vandenį (didės svoris, kūnas išplers), kad ištirpdytų ir pašalintų nuodingas medžiagas bent jau iš gyvybiškai svarbių organų. Imuninė sistema veiks ribiniu apkrovimu.

    * Dauguma žmonių nesąmoningai to nepaiso, nes nesuvokia, kokia svarbi yra vidinė kūno tvarka ir švara. Todėl tik pačio žmogaus valioje pasirinkti tokį maistą – sveiką maistą – kuris padės išlaikyti vidinę organizmo švarą ir tuo pačiu palaikyti gerą sveikatą, optimalų svorį ir energiją.

    Mūsų laikais, kai gydymas tapo pelningiausiu verslu, sveiko gyvenimo būdo fakelą neša tik nedaugelis žmonių. Pirmieji natūralių sveikatos ugdymo metodų šalininkai visą savo gyvenimą skyrė naudingų rekomendacijų kaupimui ir analizei, kad visa tai perduotų ateities kartoms.

    * Ko gi mums reikia, kad sveikai gyventume? Švaraus oro ir vandens, natūralaus gamtinės kilmės maisto, reguliarių fizinių pratimų, gero poilsio ir miego, geranoriško bendravimo, palankios aplinkos ir aukštų dvasinių siekių. Visa tai įgyvendinti daug lengviau ir pigiau, nei gydyti ligas, kurių buvo galima išvengti.

    * Geros sveikatos požymiai – optimalus svoris, jėga ir ištvermė, geras raumenų tonusas, švari oda, spindinčios akys, aiškus protas, taikus dvasinis nusiteikimas ir pozityvumas, kurie sveikam žmogui būdingi net sunkiais gyvenimo momentais.

    * Pati Gamta suteikė žmogui galimybę palaikyti savo sveikatą ir gyventi be ligų. Kasmet visiškai atsinaujina maždaug 97% žmogaus kūno: oda – kas mėnesį, skrandžio gleivinė – kas keturias dienas ir t.t.. Šis atsinaujinimas vyksta nuolat tų maistingųjų medžiagų dėka, kurias organizmas gauna su maistu.

    * Smegenys, nervų sistema, kiekvienas vidaus organas nuolat gauna maistingąsias medžiagas per kraujotaką. Būtų idealu, jei krauju tekėtų tik reikalingi maisto komponentai.

    * Žodis “natūralus” priešingas sąvokai “dirbtinis”. Mūsų laikais, kai neregėtai išplito dirbtinis maistas, gerai įsidėmėkite: kaskart, valgydami dirbtinį maistą (konservantai, dažikliai), jūs prarandate dalelę savo natūralios sveikatos. Žmonija išgyvena sunkius laikus, nes vartoja maistui tai, kas praktiškai nevalgoma.

    * Štai kai kurie organizmo užterštumo požymiai: viršsvoris, nuovargis, apnašos ant liežuvio, galvos skausmai, pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, irzlumas, skrandžio skausmai, nemiga, depresijos, nešvari oda, blogas kvapas iš burnos, tamsūs ratilai po akimis, padidintas arterinis kraujospūdis. Po vidinio apsivalymo visi jie išnyksta.

    * Homeostazė – tai terminas, nusakantis organizmo vidinės terpės stabilumą , arba rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Sveikame organizme ji daugiau šarminė, o ne rūgštinė. Acidozė (kraujo pH nukrypimas rūgštingumo link) yra svarbiausia daugumos ligų priežastis.

    * Didžiausią įtaką kraujo pH turi mityba. Todėl turime teikti pirmenybę produktams, kurie neutralizuoja rūgšties perteklių, t.y., šviežioms daržovėms ir vaisiams, šviežiai paruoštoms jų sultims, daigintiems grūdams, medui, migdolams. Gilus kvėpavimas taip pat užtikrina cheminių procesų pusiausvyrą, šarmina kraują, nes pašalina anglies dvideginį.

    * Kuris produktas – šarminis ar rūgštinis – mityboje vyraus, toks ir bus poveikis organizmui. Teikdamas pirmenybę vieniems ar kitiems produktams, žmogus pajėgus sąmoningai reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Taip galima kontroliuoti savo sveikatą.

    * Nepamirškime savo mąstymo: minčių pobūdis daro įtaką viskam, taip pat ir sveikatai. Įrodyta, kad optimizmas, išstumdamas bejėgiškumo jausmą, pirmiausiai veikia sveikatą. Optimizmas skatina laikytis sveiko gyvenimo būdo. Pesimistas įsitikinęs, kad įpročiai neįveikiami – tokiam žmogui vargiai pavyks mesti žalingus įpročius, pradėti teisingai maitintis ar atlikinėti fizinius pratimus.

    * Kad pasiektumėte dvasinę pusiausvyrą ir harmoniją, skirkite kasdien keletą minučių visiškam kūno ir proto atsipalaidavimui. Tai ugdo sąmoningumą, dėmesingumą, ramybės ir džiaugsmo pojūtį. Kaip ir miegas, gilus atsipalaidavimas gerina ir visų organų bei kūno sistemų veiklą.

    * Gyvenime turime būti fiziškai aktyvūs. Fiziniai pratimai padeda širdies veiklai. Kiekvienas raumuo – tai papildoma “širdis”, padedanti pumpuoti kraują. Raumenims susitraukiant, juose esantis kraujas išstumiamas širdies kryptimi, o atsipalaiduodami raumenys vėl prisipildo kraujo.

    * Stiprūs sveiki raumenys smarkiai palengvina širdies krūvį. Raumenys stiprėja ir išlieka jauni tik fizinių pratimų dėka. Nejudrus gyvenimo būdas skatina raumenų atrofiją. Raumenų tonusą galima ir reikia išsaugoti, nesvarbu, kokio amžiaus esate. Fiziniai pratimai – tai raumenų “maistas”.

    * Net vieno blauzdos raumens nusilpimas sutrikdo kelio sąnario veiklą, sukeldamas skausmo pojūtį. Stengdamasis to išvengti, žmogus keičia padėtį, įtempdamas raumenis, kurie dirbti neprivalėtų. Todėl pasislenka dubuo, o stuburo iškrypimas sukelia galvos skausmus..

    * Sveikatos palaikymas – tai pagarba gyvybei. Jūsų valioje atgauti kūno, proto ir dvasios darną. Suvokę gyvybės vertę, jūs sužadinsite savyje slypinčias gyvybines jėgas, padėsiančias pasveikti ir tobulėti dvasiškai.

    Mintys iš sveikatingumo sistemos “Fitonika”, autoriai – M. Diamond ir dr. D. Burton Schnell