Nuo cukraligės
Rafinuotą cukrų žmogus išmoko išskirti maždaug prie 100 metų. Jis nereikalingas mums. Taip kaip ir visa kita, kas išvalyta, nėra naudinga organizmui: įvairios kruopos, rafinuoti aliejaiir t.t. Anksčiau cukrus būdavo nevalytas, toks pilkokas. Dabar išvalyta viskas, kas jame buvo naudinga. Naudojant cukrų,žmogus silpnina savo imuninę sistemą. Kraujuje cirkuliuojantis cukrus yra puiki įvairių bakterijų maitinimosi priemonė, todėl saldumynų mėgėjai greičiau suserga įvairiomis infekcijomis. Nustojus naudoti cukrų ( ir medų), gripas praeis per 1-3 dienas.
Rafinuotas cukrus didina šlapimo rūgštingumą kraujyje, o tai pagreitina aterosklerozės vystymąsi, hipertonijos ligas ir padagrą. Cukrus labai neigiamai veikia ir regėjimą.
Netiesa, kad cukrus reikalingas smegenų veiklai. Pagrindiniu gliukozės šaltiniu yra ne cukrus, o daržovės, vaisiai, uogos kuriose daug krakmolo. Visada galima jį pakeisti natūraliu medumi, bet tik termiškai neapdirbtu.
Cukrinis diabetas atsiranda tada, kai organizmas su maistu gauna per didelį kiekį energijos, bet neišnaudoja jos. Užtenka pradėti "deginti" nereikalingus riebalus ir angliavandenius, sureguliuoti maitinimą, ir kraujo cukringumas taps normaliu. Paskui prasideda " stebuklai" - užgyja opos, atsistato pažeistas regėjimas, normalizuojasi svoris ir kraujo spaudimas.
Želčigino metodas, išgydantis pilnai "neišgydomą" cukrinį diabetą, remiasi paprastais fiziniais pratimais su kvėpavimo pratimų kompleksu, kuris
sustiprina gliukozės įsisavinimą į kūno audinius. Insulino naudojimas tampa nereikalingas. Sustiprėja audinių mitochondrinis kvėpavimas, sustiprėja medžiagų apykaita, sumažėja kūno masė, atsiranda nauji kapiliariniai tinklai.
http://www.stopdiabet.org/articles/escape.htm.