Vitaminas prieš vėžį

• Posted by Juozas Keblys June 16, 2011 - Filed in Health - #Sveikata  - 1,787 views

  Vitaminas В17 prieš vėžį
  
  Amerikiečių rašytojo-dokumentininko Eduardo Grifino knyga „Pasaulis be vėžio“ pašvęsta
  vieno atradimo istorijai, kurio svarbiausiu herojumi yra vitaminas B17 arba laetrilis, arba
  amigdalinas* – medžiaga, naikinanti vėžines ląsteles.
  
  Daktaras Ernstas T.Krebsas jaunesnysis – biochemikas iš San-Francisko, iškėlė teoriją, kad vėžys
  yra vitaminų deficito liga, atsirandanti trūkstant dabartinio žmogaus maisto racione esminių
  komponentų. Šį komponentą jis identifikavo kaip nitrilosidų šeimos dalį, kurio gausiai randama
  gamtoje daugiau kaip 1200 valgomuosiuose augaluose. Ypač dideliais kiekiais šio komponento
  yra šeimos Prunus Rosacea vaisių sėklose (kartusis migdolas, abrikosas, erškėtis, vyšnia, persikas
  ir slyva), o taip pat žoliniuose augaluose, kukurūzuose, sorose, linų sėmenyse, obuolių kauliukuose
  ir daugelyje kitų maisto produktų. Prieš keletą amžių maistui buvo naudojama sorų duona, turtinga
  vitaminu B17, dabar naudojama jo neturinti balta duona. Kažkada močiutės grūsdavo grūstuvėse
  slyvų, vynuogių, obuolių, abrikosų ir kitas sėklas, dėdavo miltelių į uogienes ir konservuotus
  produktus. Jos nežinodavo, kodėl tai daro, bet šių vaisių sėklos yra pats didžiausias vitamino B17
  šaltinis. Nepriklausomi tyrimai parodė, kad Hanzos gentis Himalajuose niekada nesirgo vėžiu iki
  tol, kol jų maiste buvo naudojama daug sorų ir abrikosų. Kai jie susidūrė su vakarietiška mitybe, jie
  ėmė sirgti vėžiu.
  
  Kai mes vartojame neadekvatų mūsų organizmui maistą, organizmas suserga. Jeigu vėžinis
  susirgimas atsirado, tai svarbiausia – per trumpą laiko tarpą aprūpinti jį maksimalia vitamino B17
  doze. Anksčiau B17 buvo randamas ne vien vaisių sėklose, bet ir minkštime. Šiandien tik laukiniai
  vaisiai turi B17. Vaisiai, kuriuos mes vartojame – liūdnas rezultatas daugelio kultūrinimo metų
  vardan jų išorinio vaizdo ir dydžio, jų minkštimas jau neturi B17. Kad patenkintume organizmo
  poreikį šiam vitaminui, mes turime valgyti vaisių sėklas arba vartoti kaip maisto papildą tabletėmis.
  Dabartiniu laiku, tenka apgailestauti, tą vyriausybė draudžia, bet mes tikimės, kad greitai šis
  vitaminas bus prieinamas ir galėsime išvengti vėžio taip, kaip skorbuto. Mums reikia maždaug
  septynių abrikoso sėklų parai. Šis kiekis pašalins vėžinio susirgimo galimybę. Beveik visais vėžio
  atvejais, kai B17 vartojamas didelėmis dozėmis, vėžiniai augliai mažėja.
  
  Profilaktikai pradėkite nuo nedidelio kiekio sėklų: 1-2 per dieną ir didinkite iki 7-10. Stenkitės
  nenaudoti rafinuoto cukraus, kofeino ir aukščiausios rūšies miltų. Stenkitės valgyti daugiau
  neapdorotų maisto produktų
  
  Kažkuriuo metu buvo sėkmingai pravesta kampanija prieš vitaminą B17, pagrįsta tuo, kad jame
  yra „mirtinas“ cianidas (sinilinė rūgštis). Dar 50-aisiais metais Krebsas įrodė, kad B17 žmonėms
  visiškai nekenksmingas. Patikrinęs vitaminą su gyvūnais, jis megadozę šio vitamino suleido
  sau į veną. Dar ir šiandien jis gyvas sveikas. Vitaminas nekenksmingas kūno audiniams dėl tos
  priežasties, kad kiekviena B17 molekulė susideda iš vieno cianido junginio, vieno benzoldehido
  ir dviejų gliukozės (cukraus) junginių, tampriai surištų kartu. Kad cianidas būtų pavojingas,
  reikia išlaisvinti jį iš molekulės, o tai sugeba tik enzimas beta-gliukozidazas. Šio enzimo kūne
  yra minimalios dozės, bet vėžiniuose augliuose jo beveik 100 kartų daugiau. Vadinasi, cianidas
  išlaisvinamas tik vėžio apimtose kūno vietose, o tai pražūtinga vėžinėms ląstelėms, nes tuo pačiu
  metu išlaisvinamas ir benzoldehidas. Tai mirtinas nuodas, bet kartu su cianidu jis 100 kartų
  stipresnis.Vėžinės ląstelės žūsta.