Apie savigydą (pagal žol. J.Ruolią)

• Posted by Juozas Keblys October 7, 2011 - Filed in Health - #Sveikata  - 2,663 views

   

  Apie savigydą.

   

  Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi – aiškina J. Ruolia. Žmonės, gerdami

  visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar

  kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų.

  Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių

  uždegimo ir visų kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios,

  bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus.

  Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi,

  virusai išplinta. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir jau tada šalia

  pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Nepamainomos

  vaistažolės gali būti baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

   

  Kaip plikyti žoles?

   

  Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo

  vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas

  chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne

  elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Prancūzijos, Vokietijos

  mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų

  medžiagų.

   

  Kasdienės arbatos.

   

  Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui

  sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją

  arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį.

  Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją

  arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia

  arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi

  taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime

  tik mėgstamą.

   

  Medus.

   

  Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui,

  reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių,

  bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate

  alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas

  ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių,

  kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai

  nepasisavina.

   

  Kaip laikyti vaistažoles?

   

  Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose

  ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies,

  todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį

   

  toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus.

  Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas

  negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra

  rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko

  sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug

  amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus

  vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

   

  Apie sultis.

   

  Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį

  spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą

  jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo?

  Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai

  ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra

  viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per

  valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme

  komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės

  ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma,

  vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės

  atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

   

  Imbieras.

   

  Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus,

  šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras

  – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo

  visur dėti.

   

  Hormonų bėdos.

   

  Kad vyrai nesnaustų lovoje be „darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų

  geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite

  gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti

  besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

   

  Vėžio prevencija.

   

  Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą –

  pasižiūrėti savo pH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo pH vidurkis

  siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja

  terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei pH yra mažesnis? Gerkite vandenį.

  Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus

  ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą

  minėtą reikiamą pH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti pH. Organinės

  rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija.

  Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai

  pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai

  nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

   

  Maistas.

   

  Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo

  taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik

  pėdsakai... Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip

  aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o

  ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos

  mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas

  chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su

  kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.

  Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną

  – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai

  sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji

  sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti

  avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio

  sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio

  sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse,

  pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių tradicijas – darosi

  kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis

  dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia

  pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra

  gali sukelti rimtų ligų.

   

  Laisvieji radikalai.

   

  Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės

  medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be

  vieno elektrono. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po

  elektroną. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai.

  Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės,

  salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra

  nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos

  morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse

  vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate

  vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas

  – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti liepžiedžių arbatos, kad praskystintu kraują.

   

  Stresas.

   

  Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme

  gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties

  dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės.

  Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba

  telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei

   

  dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

   

  Moralas.

   

  Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš

  penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme

  nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių

  žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę

  imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į

  vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.