Spelta kviečiai

• Posted by Juozas Keblys February 19, 2011 - Filed in Health - #Sveika mityba  - 2,718 views

  Spelta kviečiai Lietuvoje

   

  Prof. Algirdas Sliesaravičius

  Doc. Evaldas Klimas

   

                        Kviečiai labiausiai paplitę duoniniai javai pasaulyje. Pasaulio gyventojams kviečiai neįkainuojama vertybė. Grūdai vartojami žmonių maistui, konditerijos pramonėje, naminių gyvulių pašarams. Pastaraisiais metais maistinių kviečių grūdų poreikis kasmet didėja. Pasaulyje pastebima kviečių grūdų supirkimo kainų didėjimas. Kviečių kainoms ir Lietuvoje padidėjus, žieminių kviečių auginimas tapo pelningu verslu. Geriausios kokybės grūdus kviečiai išaugina pusiau kontinentiniame klimate, kur didelis saulės radiacijos intensyvumas ir nedidelis drėgmės deficitas grūdų formavimosi metu, blogesnėse klimato ir dirvožemio sąlygose, susiformuoja menkesnės vertės grūdai, kurių didžiausias trūkumas – mažas baltymų kiekis. Kviečių (Triticum) gentis skirstoma į 22 rūšis iš kurių tik trys turi platų pritaikymą – tai paprastieji (Triticum aestivum L.), kietieji kviečiai (Triticum durum Desf. ) ir spelta kviečiai (Triticum spelta L.).

                        Paprastieji (minkštieji) kviečiai (Triticum aestivum L.) labiausiai pasaulyje paplitusi kviečių rūšis. Jos auginama apie 90 % nuo viso kviečių ploto. Lietuvoje nuo seno auginami tik šios rūšies žieminiai ir vasariniai kviečiai.

                        Kietieji kviečiai (Triticum durum Desf.) pasižymi dideliu grūdų baltymingumu,todėl  naudojami makaronų pramonėje. Tai yra šiltesnio kontinentinio klimato augalai, auginami Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, JAV, Alžyre, Egipte, Maroke, Tunise. Lietuvoje jiems nėra tinkamos klimatinės sąlygos ir ši kviečių rūšis neauginama. Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado susidomėjimas auginti spelta (Triticum spelta L.) kviečius.

                         Spelta kviečiai vieni seniausių grūdinių augalų. Archeologų duomenimis šie kviečiai buvo žinomi dar akmens amžiuje. Romos laikais spelta kviečiai Europoje buvo paplitę net iki pietų Švedijos. Nemaži plotai buvo auginami pietų Anglijoje ir Lenkijoje , taip pat Šiaurinėje Ispanijoje. Nepaisant to, spelta kviečių auginimo centru pasiliko pietinė Vokietijos dalis ir Šveicarija, kur jie buvo pagrindiniai šių kraštų augalai. Bėgant metams spelta kviečius ėmė išstumti derlingesni paprastieji kviečiai, nes buvo sukurtos žymiai derlingesnės paprastųjų kviečių veislės. Spelta kviečiams priskiriamos ypatingos savybės reikšmingos žmonių mityboje: labai aukštas mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis, didesnis baltymų kiekis lyginant su paprastaisiais kviečiais. Todėl daugelyje Europos šalių jie vyrauja specialių kepinių gamyboje. Šiandien pasaulyje vėl didėja susidomėjimas spelta kviečiais. Europoje svarbiausi auginimo centrai yra Vokietija, Šveicarija ir Austrija. Austrijoje auginama apie 3000 ha. spelta kviečių, yra sukurtos šių javų veislės. Dauguma spelta kviečių šioje šalyje auginama ekologinės gamybos ūkiuose. Vokietijoje auginama iki 10 000 ha spelta kviečių. Hohenheimio universitete jau ilgą laiką vykdoma šių augalų selekcija, sukurtos veislės. Šveicarijoje taip pat vykdoma spelta kviečių selekcija. Jie kryžminami su paprastaisiais kviečiais, yra sukurtos hibridinės veislės. 1995 m. Šveicarijoje įkurtas susivienijimas, kuriam priklauso apie 700 narių. Jame priskaičiuojama 540 spelta kviečių augintojų, 70 malūninkų. Šio susivienijimo veikloje dalyvauja grūdų perdirbėjai, kepėjai, pirkėjai ir kiti asmenys. Augina senąsias spelta kviečių veisles ir naudoja ekologinę auginimo technologiją, gamina apie 17 rūšių maisto produktų. Belgijoje spelta kviečiai naudojami gyvulių pašarams. Dėl lukštuose esančios pluoštinės skaidulinės medžiagos, nustatyta teigiama įtaka veršeliams, turintiems viduriavimo susirgimų. Belgijoje taip pat yra sukurtos spelta kviečių veislės. Nedideli spelta kviečių plotai auginami Danijoje, Anglijoje. Danijoje susidomėjimas spelta kviečių produkcija prasidėjo tik prieš keletą metų, plotai dar maži, tačiau didžiausi Danijos malūnai domisi šiais vertingais grūdais. Kepama duona ilgiau išsilaiko, kai kurie gyventojai gaivinasi kvietiniu alumi. Iš spelta kviečių gali būti gaminami dietiniai maisto produktai ligoniams, vaikų bei senelių namams. Mitybos specialistai teigia, kad ateityje paklausa augs ekologiniams ir dietiniams produktams, nes vis daugiau žmonių jautrūs paprastųjų kviečių glitimui. Kepant duonos produktus iš miltų su spelta kviečių priemaiša gaminiai įgauna ypatingą skonį bei ilgiau nepraranda šviežumo, galima ilgiau gaminius naudoti.

                        Spelta kviečių grūdų cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Jų grūduose randama 61 % angliavandenių 16-17 % baltymų, 2 % riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, geresnis glitimas, o grūdų chemine sudėtimi jie artimi kietiesiems kviečiams. Esant tokiam baltymų kiekiui, spelta kviečiai gali būti naudojami makaronų gamyboje.

                        Paprastųjų ir spelta kviečių grūdų cheminė sudėtis. (LŽŪU Bandymų stotis).

  Veislė

  Baltymai %

  Glitimas %

  Sedmentacija ml.

  Paprastieji kviečiai 'Zentos'

  14,40

  26,90

  42,65

  Spelta kviečiai 'Hubel'

  16,15

  30,95

  53,95

  Spelta kviečiai 'Frankencorn'

  17,50

  33,0

  52,15

  Spelta kviečiai 'Sertel'

  16,32

  31,0

  48,95

   

                        Skirtingai nuo kitų kviečių rūšių spelta kviečių grūdas padengtas žvynais. Jie sudaro vidutiniškai apie 30-40 % grūdų derliaus. Žiedžvyniai apsaugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų, tačiau kuliant jie visiškai neatsiskiria. Tai yra neigiama spelta kviečių savybė, nes reikalinga papildoma įranga ir darbo sąnaudos žvynų atskyrimui. Perdirbėjai tokius įrenginius turi ir nesunkiai žiedžvynus atskiria nuo sėklų.

                        Spelta kviečiai mažai reiklūs dirvai, trąšoms, aplinkos sąlygoms. Augalai išauga iki 1,5 m. aukščio, gerai stelbia piktžoles ir tinkami auginti ekologiniuose ūkiuose, draustiniuose arti saugomų vandens telkinių, kur ribojamas cheminių medžiagų naudojimas.

                        Auginimo technologiniai procesai beveik nesiskiria nuo paprastųjų žieminių kviečių. Sėti galima šiek tiek giliau negu paprastuosius kviečius ir tuomet lengviau naikinti piktžoles mechaninėmis priemonėmis. Sėklos norma apie 200 kg. ha ^–1. Nuo žiedžvynių atskirti grūdai naudojami maisto produktų gaminimui, bet jų negalima naudoti sėjai, nes gali būti mechaniškai pažeisti ir užsikrėtę ligomis, todėl sėjama neišlukštentos spelta kviečių sėklos. Tokios sėklos mažiau birios, todėl reikia tinkamai sureguliuoti sėjamąją ir reikia stebėti, kad sėjamosios sėklavamzdžiai neužsikištų. Tręšti reikia saikingai, ypač azoto trąšomis (iki 80 kg/ha-1), nes pasėlis gali išgulti. Spelta kviečių augalai yra aukšti, stiebas nėra labai tvirtas. Mūsų duomenimis atspari išgulimui veislė 'Sertel'. Spelta kviečiams negali būti priešsėliu paprastieji kviečiai, nes likusios dirvoje paprastojo kviečio sėklos gali sudygti ir užteršti spelta kviečių pasėlį. Jų varpos ilgos ir trapios, žiedyno ašis lūžinėja, varpelėje yra po du grūdus. Varpos nusvyra žemyn ir augalai linkę išgulti.

                        Augant sveikos gyvensenos savimonei, susidomėjimas spelta kviečiais didėja neatsitiktinai, ekologiškai augindami spelta kviečius žemdirbiai mato galimybę gauti didesnį pelną, negu auginant tradicines javų rūšis įprastai gamybai. Pagal žiemkentiškumą Spelta kviečiai gal būti žieminiai ir vasariniai.

                        Pilnai neprinokę (vaškinės arba pieninės brandos tarpsnyje) spelta kviečių grūdai, taip vadinami žalieji grūdai naudojami sriuboms. Šie grūdai dėl priverstinio išdžiovinimo krosnyje įgauna ypatingą riešutų aromatą. Šis metodas atrastas atsitiktinai, kai maždaug prieš 200 m. baiminantis dėl blogo oro javapjūtės metu spelta kviečius bandė kulti dar nesunokusius. Išdžiovinti krosnyje jie pasirodė labai skanūs. Tokie grūdai Vokietijoje naudojami švabiškiems (švabų kraštas) kukuliams gaminti, kepti duonai, bandelėms, bei sausiems pusryčiams. Pastaruoju metu spelta kviečių paklausa kepimo pramonėje, maisto pramonėje (spelta kviečių kruopos, košės, miltai) pastebimai didėja. Literatūros duomenimis spelta kviečių grūdų derlingumas, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, būna 3,09 iki 5,70 t.ha-1. Šie javai gerai krūmijasi ir produktyvus krūmijamasis siekia 386 augalus m² . Tūkstančio grūdų masė yra apie 50 g.

                        Lietuvos Žemės Ūkio Universitete tirtos 8 geriausios Vakarų Europos spelta kviečių veislės. Augalų aukštis siekė 114-143 cm. Tyrimo metais veislių lukštingumas svyravo nuo 24,7 iki 40,0 %. Mūsų tirtų veislių grūdų derlingumas, priklausomai nuo veislės, siekė 3,99-5,45 t.ha^-1 .Derlingiausios buvo veislės 'Hubel' ir 'Lueg' atitinkamai 5,45 ir 4,97 t.ha^-1.   Paprastųjų kviečių 'Zentos' veislės prikulta 6,2 tha^-1 . Spelta kviečiai ir suvėlinus javapjūtę yra nebirūs, tačiau pilnos brandos tarpsnyje varpos yra trapesnės  kombaino lenktuvams. Spelta kviečiai pakankamai ištvermingi žiemoms, tinkami auginti ekologinės gamybos ūkiuose.

                        LŽŪU toliau vykdomi spelta kviečių auginimo tyrimai ekologinio ir įprastinio auginimo sąlygomis. Agroekologijos centro ekologinės gamybos tyrimams naudojame dvi spelta kviečių veisles ('Hubel', 'Sertel'). 2007 m. 'Hubel' - veislės grūdų derlingumas buvo 3,9 t.ha^-1 , 'Sertel' – 4,7 t.ha^-1 , o paparstųjų kviečių 'Zentos' - 3,5 t.ha^-1 , 'Širvinta I' – 3,3 t.ha^-1

  Vasarą LŽŪU Bandymo stoties laukuose galima pasigrožėti spelta kviečių pasėliais. Veislių tyrėjams siūlytume įvertinti kai kurias spelta kviečių veisles ir tinkamiausias įrašyti į nacionalinį augalų veislių sąrašą.