Kinų medicina

  • Į rankas pakliuvo įdomus straipsnis apie tai, kas turėtų būti

    vadinama tradicine medicina. Egzistuoja šiuolaikinė medicina, kuriai

    200 metų ir senoji, kuriai apie 3000 metų. Kuri iš jų tradicinė?

     

    (NE)TRADICINĖ KINŲ MEDICINA

     

    Pas daktarą Kinijoje.

    Kai ateini pas tradicinės kinų ligoninės daktarus, jie visi šypsosi ir

    bemaž tyli. Tada, nesvarbu pas kokios ligos specialistą bebūtumei

    susiruošęs, bet kuris iš jų - nuo ginekologo iki nervų ligų - nieko

    neklausdamas paima tavo ranką ir visi kaip vienas uždeda savo tris

    pirštus ant pulso. Vyrų paprašo kairio riešo, moterų - dešinio. Tada

    kelioms minutėms pamiršta viską pasaulyje, užsidaro savyje ir nieko

    aplinkui nemato, negirdi. Tradicinės kinų medicinos daktaras klauso

    paciento. Ne širdies, ne žarnyno, ne venų, ne. Klauso jūsų gyvenimo.

    Nukėlęs tuos tris savo pirštus kinas gydytojas atsikvėps ir iškvėps

    jums visas jūsų bėdas. Kaip koks burtininkas. Tik skirtumas bus tas,

    kad diagnozę įvardys tiksliai ir preciziškai, o ne apibendrintai ir

    aplinkui. Ir pasakys ne apie ligas, o apie jus - kaip gyvenate, kuo

    mintate, kiek ilsitės ir kokio tipo "In" ar "Jan" žmogus esate.

    Štai apypilnei poniai iš Vakarų po šitų trijų minučių 40 metų

    praktiką turintis daktaras Yang'as išpyškino: "Aukštas kraujospūdis,

    kojų tinimas, diabetas ir limfmazgių problemos". Ponia tik išplėtė akis

    ir negalėdama patikėti tokiu tiksliu pataikymo procentu, ištarė "taip".

    Lyg būtų maža to, daktaras piktai paklausė: "Tai jeigu žinote, kad

    jums negalima saldumynų, tai kodėl vis tiek juos valgote?!". Vakarietė

    ponia suprato, kad šitoje įstaigoje, kur taikoma 4 tūkstančių metų

    sveikatos ir ligų teorija ir praktika, išsisukti ar meluoti bus

    neįmanoma. Be žodžių jos pulsas kinų daktarams atveria visas kortas.

    "Na, gal ne vien pulsas", - šypsosi daktaras Yang'as ir išduoda savo

    mokytojų paslaptis. "Mes iškart jus uostome, stebime odos struktūrą,

    žiūrime į akis. Pavyzdžiui, jūsų žvilgsnis gali būti skaidrus, drumzlinas,

    raudonas, blyškus ar žiežirbuojantis. O tai – puikiausias sufleris

    tradicinės kinų medicinos specialistams. Kinų medicina remiasi

    keturiais diagnostikos punktais: apžiūrėjimas, klausymas, lietimas ir

    pasitikrinamieji klausimai pacientui. Žinoma, vien iš žmogaus pulso

    mes iš karto galime nustatyti net 28 ligų simptomus". Ir jokių rentgenų,

     

    jokių pilvo maigymų, jokių šlapimo ar kraujo tyrimų. Nieko. Kad būtų

    labiau informuoti, šios ligoninės daktarai dar palankstys jums galvas ir

    labai norės, kad pakaušiu beveik pasiektumėte pečius (tada jau būsite

    prie sveikesnių), paprašys iškišti liežuvį ir reto kurio ne rytiečio jis bus

    ne baltas, pasiguldę krumpliais perbrauks stuburą ir tikrai nebent

    jogo ar vaiko šis bus ne toks, kad daktarė pati vos nenualptų. Ir kai

    jau po viso to kinė gydytoja manęs paklausė "Tai kiek gi jums metų?",

    supratau, kad ji jau norėtų mane išleisti į pensiją. Arba, kad turėsiu

    pradėti gyventi pagal metų laikus (salotas ir vaisius valgyti tik tada,

    kai jų gali nusiskinti ore, o ne nusiderėti turgelyje), organus ir racioną

    dėlioti ne pagal baltymus ar angliavandenius, o pagal penkis "medžio-

    ugnies - vandens - žemės - metalo" elementus, suvokti ir pildyti save

    pagal "in" ir "jan" harmoniją ir gal kada nors pabandyti pajusti

    visišką žmogaus darną ne su eismo kamščiais ir stebuklingu technikos

    tobulėjimu, o su gamta.

    "Pažiūrėkite TV žinias, o jose - pasaulio lyderius", - pralinksmėja

    daktaras Yang'as. "Tie jūsų keturiasdešimtmečiai europiečiai ir

    amerikiečiai atrodo kaip nutukėliai, kažkokie sulinkę senukai. O štai

    mūsiškiai Kinijos vadai - tegu ir atšventę 60 metų, linksmi, guvūs,

    blizgančiais plaukais, švariom odom ir tiesiom laikysenom! Štai ir

    atsakymas, kuri medicina geresnė."

    Geltonojo imperatoriaus laikų knyga "Vidaus organų klasika"

    laikoma pirmuoju Kinijos medicinos veikalu. Ji datuojama kelis

    šimtus metų prieš Kristų ir manoma, kad tai - teorinis kinų medicinos

    fundamentas. Visos tradicinės kinų medicinos pagrindas - tai žmogaus

    harmonija su gamta, jo pusiausvyra tarp "in" ir "jan". Sutrikus šioms

    svarstyklėms, žmogų puola ligos. Kad jas išgydytų, vėl reikia atstatyti

    energetinę, o ne fizinę svarstyklių lygybę.

     

    Kaip ir kuo gydys

    Kinai tiki, kad kaip upės drėkina dirbamąsias žemes, taip tekanti

    energija aprūpina žmogaus kūną, vingiuodama žmogaus gyvybingumo

    ir kraujo kanalais. Jei kuri nors arterija ar vena užsikemša, nei

    gyvybinė energija, nei kraujas lengvai pulsuoti negali. Tai jau liga.

    Ir gydymas čia paprasčiausias - tik atgaivinti ir stimuliuoti jūsų

    turimą energiją. Nieko dirbtinai, nieko per daug ir nieko papildomai.

    Svarbiausia kinui daktarui, ko jūsų kūne ir gyvenime trūksta ir kokio

    pertekliaus jau nebejaučiate, nes "besaikis" ir "nepakankamas" - tai

    du kertiniai kinų medicinos ligos nustatymo raktai.

     

    Žolelės. Tradiciniai kinų vaistai pagaminti iš žolelių ir kai kurių

    gyvūnų seilių, odos ar kraujo. Visi vaistų pavadinimai ir sudėtys -

    natūralios augmenijos pagrindu. Kai kurie jų remiasi net legendomis ir

    minčių magija. Tačiau visų vienas bendras vardiklis - šitie vaistai

    neturi jokio šalutinio poveikio. Jei jus kamuoja stresai, turėtumėte

    reguliariai pagerti sausmedžio žiedų arbatos, jei pavargsta akys prie

    televizorių ar kompiuterių, plikykitės chrizantemų žiedų (ši arbata

    tinka net vaikams, ji be kofeino), o jei norite odos kaip aksomo - čia

    tiks rožių žiedlapiai.

    Žolelės ir augalai dar skirstomi į vyriškus (pagal inkstų veiklą

    nustatoma (im)potencija, nugaros skausmai, kosuliai) ir moteriškus

    (pagal kraujo cirkuliavimą - menstruacijų sutrikimai, vidurių ligos ar

    galvos skausmai). Vyrams gali būti pasiūlytas elnio ragų užpilas, o

    moterims išrašytas skorpiono ar šimtakojo seilių koncentratas.

    Pati brangiausia ir, manoma, efektyviausia žolė - šafranas. O "šimto

    žolelių karaliumi" tituluojamas ženšenis, kuris laikomas geriausiu

    toniku nuo seniausių laikų. Ženšenis auga ypač lėtai, jo šakniai

    susiformuoti reikia ilgų dešimtmečių, kartais net šimto metų. Senovės

    Kinijos medicinos knygose rašoma: "Ženšenis efektyviausiai veikia

    širdį, stabilizuoja nervų sistemą ir mintis, saugo nuo šoko, didina

    protines galias ir ilgina gyvenimo trukmę". Bet kokiu atveju, ženšenis

    suteikia gyvybingumo ir jei nepadaro seno jaunu, tai tikrai puikiai

    tonizuoja ir suteikia gūsius energijos.

     

    Akupunktūra. Mažos ir plonos adatėlės bedamos į odą ten, kur tam

    tikruose taškuose slypi liga. Taip stimuliuojami nerviniai impulsai.

    Kinai teigia, kad akupunktūra visagalė ten, kur Vakarų medikai jau tik

    skėsčioja rankomis. Kinijos ligoninės palatose gausu lovų ir jose

    valandai ant nugaros ar pilvo prigulusių moterų ir vyrų. Jei jie ir

    nesigydo ligų, tai stengiasi jų išvengti. Tradicinė kinų medicina

    rūpinasi ir ligos prevencija, ir jos šalinimu.

     

    Taurės. Kartu su akupunktūra kinų medicinoje labai plačiai taikoma

    ir taurių terapija. Seni žmonės teigia, kad taures anksčiau jie

    statydavosi kiekvieną dieną ir stebisi, kaip be to galima išsiversti

    šiais laikais. Nuo seniausių laikų taurės buvo daromos iš bambuko,

    keramikos ar stiklo ir jomis sėkmingai buvo gydomos opos, reumatai,

    somatinės įtampos, galvos skausmai ir svaiguliai, peršalimai.

     

    Masažas. Kinijoje masažuoja ir masažuojasi visi: vyrai po darbų

     

    atsipalaiduoja po galvos masažo, verslininkai mielai susitinka

    pokalbiui, kol jų kojų taškus išspaudo profesionalai kas antrame name

    kas antroje Pekino gatvėje. Moterys nelaiko savęs moterimi, jei bent

    kartą per savaitę neatsigula poros valandų veido taškų masažui ir

    raukšlių mažinimui, o ligoniai traukia pas daktarus jau jiems vieniems

    pritaikyto masažo su kūno glostymu ar jėgos panaudojimu. Nuostabą

    kelia kinai, kurie tiesiog gatvėse kilnoja kojas, už nugaros kryžiuoja

    rankas ar mojuoja jomis į visas puses, tiesiog eidami per perėją. Jie

    mankštinasi be abonementų ir sporto salių. Jie žino pratimus, kurie

    kūną vėsina ar šildo, ramina ar suteikia jėgų. Fiziniai pratimai - dar

    viena šios medicinos vaistų lentynėlė.

     

    Mityba. Čia pirmiausiai kinai kalba ne apie produktus ir maisto

    suderinamumą, o apie... metų laikus. Keturi sezonai tradicinėje kinų

    medicinoje lemia žmogaus santykį su gamta ir su savimi: pavasaris -

    šiluma, vasara - karštis, ruduo - drėgmė ir žiema - šaltis. Tokiu būdu

    šilti, karšti, vėsūs, drungni ar šalti yra maisto produktai ir net

    fiziniai pratimai. Vadinasi, jei žiemą džiaugiamės valgydami nemažai

    "vėsiųjų" vaisių ar salotų, tai tik... kenkiame patys sau. Šaltis

    medžiagų apykaitą lėtina, o karštuoju periodu ji vyksta greičiau.

    Todėl reikia labai pagalvoti, ar žiemą džiaugtis natūraliomis apelsinų

    sultimis ir paskui stebėtis, kodėl po tiek vitamino C staiga ėmiau ir

    peršalau. Mityba pagal kinų mediciną - ta, kuria gyveno mūsų

    proseneliai, kai dar nebuvo išrasti šaldytuvai ar mikrobangų krosnelės.

    Kitaip tariant, turbūt reta močiutė ir Lietuvos kaime per pusnis lapnoja

    pirkti mandarinų ar vynuogių - tokiu metu ji ramiai kramsnoja

    susidžiovintus obuolius ir slyvas. Kinų medicina tuo dar įrodo ir tai, kad

    sveikas žmogus nesivaiko užjūrio dietų ar patarimų: jis gyvena pagal

    savo klimato zonos ir nebūtinai tropikų gamtos pasiūlytas gėrybes.

    "Kiekvienam kraštui - atskiras gydymas" - rašoma kinų medicinos

    literatūroje.

    Atsižvelgiant į metų laikus, namuose galima naudoti ir eterinius

    aliejus. Kinės žino, kad žiemos laikotarpiu moterims ypač gerai tinka

    rožių kvapas, lavanda padės atsikratyti įtampos ir puoselės odą,

    sandalas - ne tik suteiks fizinę ir dvasinę ramybę, bet ir išguis

    bronchitą ir kvėpavimo sutrikimus, jazminas nuplaus nuovargį ir

    suteiks pasitikėjimo savimi, alyvmedžių aliejus gerina virškinimą ir

    kraujo apytaką, o arbatmedžiai - išgrynins orą ir išnaikins bakterijas.

    Ir vėlgi - net šias maloniąsias procedūras, atsižvelgiant į jų savybes,

    reikėtų daryti ne bet kada. Kinų medicinoje dar svarbios diena

     

    ir naktis. "Energija "či" kūne aktyviausiai juda dienos metu. Ji

    cirkuliuoja aukštyn - žemyn, pasiekia kulminaciją vidurdienį ir nyksta,

    mažėja į vakarą. Todėl bet kurio paciento būklė visada bus

    geriausia 12 val. dienos ir, aišku, ji blogės sutemus, net per visą

    naktį", - teigiama senosiose kinų knygose. Todėl nieko nuostabaus,

    kai po penktadienio vakaro ar vakarėlio, cigarečių ir alkoholio,

    tokių dirbtinų tonikų kaip kavos ar arbatų visos darbo savaitės

    metu ir po sekmadienio dar nėra jėgų. Kinas daktaras Yang'as čia

    negailestingas: "Mes, kinai, gyvename nors ir iki šimto metų, o jūs,

    vargšai vakariečiai, laikote mus atsilikusia tauta". Kas atvyks į Kiniją,

    tam šiukštu bent kelis ankstyvus rytus nenueiti į bet kurį miesto

    parką. Čia būriais susirinkęs Kinijos "senimas" tylomis ir susikaupę

    daro "taiči" mankštą, kažkada buvusios jaunos moteriškės it paauglės

    striksi per šokdynę, trečios atidirbtais judesiais sinchroniškai šoka

    aerobiką, ketvirti žiemą ar vasarą nuo šešių ryto kasdien mušinėja

    badmintoną, o vienišiai laksto krosus ir tuo pat metu masažuojasi

    galvas, antakius, trečiąsias akis. Kiekvieno jų atsineštame termose

    - skirtingų spalvų arbatos. Nieko masiško, nieko madingo, nieko

    išreklamuoto. Tik tas klausymas savęs, savo kūno ir savo gilių tradicijų.

     

    Poilsis. Kinai nelinkę skubėti. Jie šventai tiki, kad viskam yra savas

    laikas ir jei turi būti tam tikroje vietoje tam tikru metu, tai ir būsi. Jei

    ne - tai ne tavo. Todėl tradicinės kinų medicinos daktarai daug dėmesio

    kreipia poilsiui. Pavyzdžiui, bet kuriame prekybos centre galima įsigyti

    kokių dvidešimties rūšių pagalvių - nuo šilkinių, kimštų jazminais iki

    tikrų medicininių. Pastarosios gaminamas specialiai pagal daktaro

    receptą ir kemšamos tomis žolėmis ar gyvūnų plaukais, nuo kurios ligos

    jus gydo: grikių ar šilkaverpių vikšrų pagalvė visada vėsins, žirnių -

    padės nuo saulės smūgio ir galvos svaigulių, o jei nesveikuoja akys, tai

    kinai nakčiai galvą deda ant pagalvės, kimštos chrizantemomis, žirniais,

    grikiais, šilkmedžio lapų ir kasijos sėklomis. Teigiama, kad atsigulus ant

    tokio specialaus "vaisto", žmogaus liežuvis, nosis, oda ir akupunktūrai

    jautrūs taškai yra tonizuojami ir liga arba praeina, arba išvis neateina.

     

    O koks, galų gale, skirtumas?

    Kaip tik šiuo metu Kinija padavė aplikacijas UNESCO išsaugoti

    Tradicinę kinų mediciną kaip kultūrinį paveldą. TKM nurodo esanti

    panaši į bet kurią kitą mediciną, kuri remiasi teorija, praktika ir

    realiais resursais iš etninių Kinijos grupių. Pasak kinų mokslininkų, -

    tai neįkainojama vertybė, su sava sistema, išbaigta, dokumentuota ir

     

    plačiai paplitusi.

    Kinai taip drąsiai tiki savo medicinos galia, kad, remdamiesi

    paskutinių metų tyrimais (ištyrę daugiau kaip 1000 žolelių), teigia

    jau sumažinę SARS'o buvusio protrūkio mirčių skaičių. Maža to, jie jau

    randa specifinius natūralių augalų derinius AIDS ir vėžio gydymui.

    Tegu ir ne išgydymui, bet džiaugsmingam skausmų sumažinimui ir

    gyvenimo pratęsimui - tikrai.

    Ir norint gyventi "ilgai ir laimingai" galima perskaityti tonas

    tradicinės kinų medicinos knygų, susipažinti su tūkstančiais tą

    išmanančių daktarų ar sužinoti ryšius "tarp ausies spenelio ir vidurių

    užkietėjimo", "tarp či tekėjimo ir seksualinių pajėgumų", "tarp kojos

    taiyang meridiano ir šlapimo pūslės". Bet viskas dar sykį baigiasi

    tuo, ką jau tūkstantį kartų sau žadėjome. Kinų medicinos talmudai

    paskutiniuose puslapiuose mini tą patį: "Stenkitės būti kuo geresni

    savo aplinkai, kiek išmanydami mylėkite savo žmones, venkite pykčio ir

    neigiamų emocijų ir kiek tik galėdami, kurkite gėrį aplink save. Ne

    kūno, o pirmiausiai jūsų minčių sveikata - tai viso jūsų kūno ir

    prasmingo gyvenimo ilgaamžiškumas".

    Ir dėl šitos pabaigos turėjau laužyta kalba klausinėti kinų daktarus,

    perskaityti kokius tris milijonus žodžių apie jų mediciną, kraipyti

    galvą, stebint ugnies pritvinkusias taures ar, neduok Dieve,

    nepasimesti tarp žolių ir hieroglifais užrašytų jų pavadinimų?! Tai

    koks, galų gale, skirtumas - gerti liepžiedžius ar šilkverpių vikšrus,

    kai paskutinį kinišką sakinį tris kartus per dieną kartoja mano

    lietuvės močiutės mano lietuviškame kaime. Ir sveikata, dar kartą

    pasirodo, ne daktarų, o mūsų smegenų reikalas. Net jeigu jas prižiūri

    ir šimtamečiai Kinijos daktarai.

     

    "Stenkitės būti kuo geresni savo aplinkai, kiek išmanydami mylėkite savo žmones, venkite pykčio ir neigiamų emocijų ir kiek tik galėdami, kurkite gėrį aplink save. Ne kūno, o pirmiausiai jūsų minčių sveikata - tai viso jūsų kūno ir prasmingo gyvenimo ilgaamžiškumas"

    Tai, kas šiandien esame, yra mūsų vakarykščių minčių pasekmė, o mūsų šiandieninės mintys formuoja rytojaus gyvenimą, mūsų gyvenimas yra mūsų dvasios vaisius.

    Žmonės vis dažniau serga, plinta sunkios ir paveldimos ligos. Maža to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 1970 metų atsirado net apie 40 naujų grėsmingų ligų. Kaip jas įveikti ir valdyti? Kurgi nesėkmingo gydymo priežastis? Apmaudu, kad daugybė mokslininkų ir siauros specializacijos specialistų dar nekelia tokio klausimo. Todėl perversmą medicinoje siūlančiai teorijai skintis kelią nėra lengva.

    Šiuolaikinė medicina vis labiau skaidoma į siauras specializacijas, o ne integruojama. Nereikia nuneigti chirurgijos, ginekologijos ir kitų medicinos sričių svarbos, tačiau siaura specializacija negali būti gydymo pagrindas. Jį turėtų sudaryti integrali, sisteminė - jungiamojo audinio - medicina. Turėtų atsirasti nauja profesija - integralios medicinos gydytojas.

     „Operuojame apendicitą, anginą, gydome plaučius, inkstus. Siauros specializacijos gydytojai nesusimąsto, kas vienija skirtingus negalavimus. Turime suprasti, kad liga visada vystosi daugybėje organų, ji tik keičia savo veidą kaip chameleonas. Todėl tik sisteminis požiūris ir būtent jungiamojo audinio stiprinimas gali išgydyti žmogų. Pamaitinus, sustiprinus ir išvalius jungiamąjį audinį, kuris sudaro 85 procentus bendros kūno masės, ligos pasitraukia, žmogus sveiksta. Štai kur slypi esmė!“.

    Pagrindinis gydytojas - pats ligonis, o medikas - tik kūno ir dvasios mokytojas. Gydytojas pastebi, kad dauguma pacientų nėra pasirengę nei morališkai, nei psichologiškai imtis atsakomybės už savo sveikatą. Jie tikisi, kad juos pagydys gydytojas, ir tai padarys greitai.

    Gydo žodis, mintys ir žolės. Yra trys ginklai gydant žmogų: žodis, mintys ir žolės. Žolės, iš jų pagaminti preparatai - pats svarbiausias elementas šioje grandinėje. Tyrimai rodo, kad žemė nualinta, maisto produktai praradę energetinę vertę. Dėl to žmogaus organizmui stinga reikalingų medžiagų.

    Profesorius A.Aleksejevas

     

    Rytų ir vakarų medicina

    Į kinų mediciną dažnai esame linkę reaguoti kraipydami galvą. Ypač tada, kai per televizijos laidas matome stiklainiuose konservuotas gyvates, girdime apie stebuklingus vaistus iš tigro penio ar leopardo akių, stebuklingus organizmo taškus, kuriuos paspaudus galima net mirti, „in“ ir „yang“ pradus, lyginamus su saule ir mėnuliu.

    Kinų medicinos specialistas, Europos kinų medicinos asociacijos tarybos narys bei pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys Vitalijus Naumavičius tvirtina, jog visą šią mistiką kuria mūsų neišmanymas. „Baltijos – Amerikos“ klinikoje dirbantis kineziterapeutas kinų medikų darbą matė iš arti - studijavo Tianzinio medicinos universitete.

    Diplomuotas biologas Kinijoje ne tik mokėsi gydymo paslapčių, bet ir rinko medžiagą moksliniam darbui apie kiniškų ir lietuviškų vaistažolių cheminę sudėtį.

    V. Naumavičius įsitikinęs – rytų ir vakarų medikai puikiai galėtų pagelbėti vieni kitiems, jei bendradarbiavimui nekliudytų ambicijos ir godumas.

    - Studijuodamas stebėjote, kaip dirba kinų medikai. Ko mūsų medicinos specialistams būtų pravartu pasimokyti iš kinų?

    Rytų medikai gydo patį žmogų, o mūsiškiai dažniausiai tik deklaruoja, kad jie gydo žmogų. Iš tiesų jie gydo ligą. Pirmiausia įvardina ligą, o tada tai įvardintai ligai skiria standartinį gydymą – lyg sugedusiai mašinai. Juk to reikalauja gydymo standartai ir konvejeriniai darbo principai.

    Rytuose tūkstančius metų suvokiama, kad nėra dviejų vienodų žmonių. Geriausias kinų medikas yra tas, kuris sugeba kuo subtiliau nustatyti žmogaus negalavimus. Vakarų medikas aiškinsis, ar žmogus serga kvėpavimo takų uždegimu, o rytietis mąstys, ne kokia liga jis serga, o kodėl ta liga atsirado. Tada skirs vaistažolių, kurios slopina kosulį, vaistažolių, stiprinančių plaučius, vaistažolių, kurios stiprins inkstus, nes, pasirodo, paciento inkstų veikla silpna ir tai taip pat susiję su jo liga. Taip komponuos individualų receptą būtent tam pacientui.

    Vakarų medikai pradeda gydyti tik tuomet, kai dėl ligos atsiranda ryškūs pakitimai audiniuose. „Nieko baisaus, jūs pervargote. Pailsėkite, išgerkite vitaminų“ – įprastas atsakymas į žmogaus, kuris jaučiasi dirglus ir pervargęs, skundą. Tuo tarpu rytiečiui medikai tokie nusiskundimai – pirmieji ligos požymiai. Jis išnagrinės, kuri organizmo sistema šlubuoja ir patars, kaip ją gydyti.

    - Kaip paaiškintumėte tokį skirtingą medikų požiūrį į pacientą? Ar tai lėmė kultūriniai skirtumai?

    Didžiulę įtaką medicinai padarė religija. Rytų religijos akcentuoja žmogaus santykį su aplinka ir pačiu savimi, o vakarietiškosios – žmogaus santykį su Dievu. Europoje viduramžiais gydytojai buvo laikomi šėtono pasiuntiniais. Jei Dievas davė sveikatą, vadinasi, jis gali ją ir atimti. Žmogus turi ne rūpintis savimi, o kentėti. Jei kažkas gydo, vadinasi, jis prieštarauja Dievo valiai ir trukdo sielai greičiau nueiti į dangų.

    Medicinos žinių pagrindas – eksperimentai. Mes eksperimentatorius žudėme ir deginome jų knygas. Rytuose net didžiųjų socialinių pertvarkų metu to nebuvo – pasakojama, jog vienas imperatorius paliepė sudeginti visus veikalus, išskyrus medicinos ir astrologijos.

    Tad pirmieji rimti kinų medicinos darbai, parašyti prieš tris tūkstančius metų, išliko iki šių dienų. Gydytojai stebėjo pacientus, naujus receptus išbandydavo ir savo kailiu, žinias užrašydavo, perduodavo mokiniams.

    Mūsų medicina pradėjo vystytis tik tuomet, kai pradėtas vertinti mokslas. Įtakos raidai turėjo ir didieji marai bei karai. Karo metais, kai reikėjo padėti sužeistiesiems, ypač išsivystė chirurgija. O mikroskopo išradimas ir noras suvokti, kodėl kyla infekcijos, skatino studijuoti mikroorganizmus. Tačiau toks moksliškas požiūris lėmė ir tai, kad į žmogų imta žvelgti kaip į mašiną. Dabar, atsiradus draudiminei medicinai, toks požiūris tik stiprėja.

    - Manote, medicinos draudimas trukdo efektyviai gydyti?

    Tikra medicina negali egzistuoti be paciento ir ligonio pasitikėjimo. Kinijoje populiarus vienas pasakojimas apie mediciną. Ateina pacientas pas gydytoją ir liepia jam jį pagydyti. Gydytojas jam atsako: „Ne, aš negalėsiu tavęs išgydyti. Aš esu vienas, o tu - dviese su liga. Mes galėsime nugalėti ligą tik tuomet, jei būsime dviese“.

    Gydytojas turi nebijoti gydyti taip, kad pacientui būtų kuo geriau. Tai negali būti standartinė gydymo paslauga, kurios principas – išklausyti nusiskundimus, užpildyti popierius, paskirti standartizuotą gydymą. Žmogus, atėjęs pas gydytoją, nori, kad jam išgydytų kojos skausmą, o ne išgirsti: „Mes jums nupjausime koją su tokiu pjūklu per tiek laiko, nes taip knygutėje parašyta“.

    Kalbėjausi apie tai su teisininkais – jie pripažįsta, kad teisė ir medicina sunkiai suderinami dalykai. Mes galime kalbėti apie tam tikrų standartų laikymąsi, bet jeigu nenorime likti be medicinos, negalime nueiti iki tokių kraštutinumų, kad gydytojas, padaręs ne taip, kaip parašyta knygutėje, gali būti baudžiamas. Taip, dauguma atvejų yra panašūs, bet kartu kiekvienas atvejis yra ir skirtingas. Juk gydymas – ne amatas, o menas.

    - Tvirtinate, jog kinų medicinoje – jokios mistikos. Tačiau vien žodžiai „in“ ir „yang“ mūsų ausiai skamba lyg burtažodžiai. Ar kinų medicinos principus galima būtų paaiškinti įprastais mokslo terminais?

    Baimė atsiranda iš nežinojimo. Mistifikuojama, nes nėra normalių veikalų vertimų. Visa tai galima paaiškinti moksliškai. Visa rytų medicina remiasi kibernetine matematika - organizmo biologinės funkcijos matematiškai išskaidomos į priešybes. Štai tas mistinis modelis „in“ – „yang“ yra ne kas kita, kaip binarinė opozicija, kaip pliusas ir minusas. Su saule ir mėnuliu kinai jį lygina dėl to, kad būtų lengviau įsiminti. Mes kalbame apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą – kinai šarmą vadina „in“, o rūgštį „yang“. Mes kalbame apie išsiplečiančias ir susitraukiančias kraujagysles, jie – apie karščio ir šalčio principą.

    Vakarų gydytojai dabar jau pripažįsta ir akupunktūros veiksmingumą – buvau konferencijoje, kurioje tam tikra šilumai jautri kamera demonstravo, kaip keičiasi kraujagyslės akupunktūros metu. Psichologai pradeda kalbėti apie neurolingvistinį programavimą, apie tai, kad žmogaus fiziologija priklauso nuo psichikos, o būtent šiuo principu ir pagrįstos mums keistai atrodančios psichofizinės praktikos taiči ir cigun.

    Paslaptingumą skatina ir įvairūs šarlatanai. Jie žino vieną kitą organizmo tašką ir naudojasi tuo, skelbdami, jog tas galias jie gauna iš dangaus. Aš taip pat galėčiau girtis, kad prikėliau žmogų iš „mirties patalo“ – ištikus mikroinsultui, teko žmogui pagelbėti, naudojantis akupunktūros žiniomis. Yra taškų, sukeliančių persileidimą, netgi klinikinę mirtį – žinau jų poveikį, tačiau jų niekuomet nenaudoju.

    - Džiovintas tigro penis, leopardo akys – tokie ingredientai vaistų receptuose taip pat mums kelia įdomias emocijas.

    Mistika ir prasideda, kai mes akcentuojame tai, kad gydo tik labai egzotiškų gyvūnų kūno dalys. Juk šiuos ingredientus galima pakeisti daug paprastesniais. Paprastas žmogus juk nebėgdavo leopardo ieškoti, jei jam pradėdavo skaudėti akis – jis naudodavo šalia augančias žoles.

    Įdomiausia, jog panašius vaistinius augalus naudojame ir mes. Į Kiniją važiavau rašyti mokslinio darbo – tyrinėjau kiniškų ir lietuviškų vaistažolių panašumus. Rezultatai buvo stulbinantys – cheminė sudėtis tokia pati. Tik kinai daugiau žino, kaip tuos augalus naudoti, mūsų liaudies medicinos žinios išnykusios. Jie vartoja natūralias medžiagas, o mes gaminame tabletes.

    Iš tikrųjų devyniasdešimt procentų cheminių vaistų sukuriama remiantis natūraliais receptais. Aišku, farmacininkai tai pripažįsta nenoriai – žmonės sakys, kam man pirkti vitaminus, geriau nusipirksiu vaistažolių.

    - Farmacininkai skeptiškai kalba apie liaudies mediciną ir tuo pačiu metu ją kopijuoja?

    Stambiosios farmacijos kompanijos nuolat kopijuoja rytų receptus. Kartais tai daro labai neatsakingai. Štai ištyrė vieną vaistažolę, sėkmingai gydančią bronchinę astmą. Buvo nustatyta, kad joje yra cheminis junginys, kuris atpalaiduoja bronchų spazmus, o kitas junginys sukelia pykinimą.

    Antrąjį junginį buvo nuspręsta atmesti. Ir kas po poros metų įvyko? Kai kuriuos vaistą vartojančius pacientus ištiko klinikinė mirtis. Visi puolė uždraudinėti preparatą. O kodėl taip atsitiko? Todėl, kad tas junginys, kuris sukeldavo vėmimą ir buvo atmestas vakariečių, saugodavo nuo perdozavimo individualiu atveju. Tuo tarpu vakariečiai nusprendė, kad jie išmano geriau už senuosius gydytojus.

    Mūsų mokslas remiasi tuo, kad būtinai reikia išrinkti medžiagą, kuri veikia siaurai ir specifiškai. O iš tiesų - kuo kažkas veikia tiksliau, tuo mažesnis efektyvumas. Vakariečiai įpratę, kad kiekvienas vaistas veikia tam tikrą ligą. Mums sunku suvokti, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, jog toks ir toks vaistažolių mišinys išgydys plaučių uždegimą. Juk tai priklauso nuo individualaus atvejo.

    - Greičiausiai ne visas tabletes galima pakeisti vaistažolių mišiniais. Kada kinai naudojasi vakarietiškais mokslo išradimais?

    Kai reikia greitos pagalbos, Vakarų medicina nepamainoma. Vaistažolės veikia „minkštai“, tad jos labai naudingos, kai reikia „pareguliuoti“ organizmo veikimą. Jos padeda organizmui atsigauti po ligos. Tačiau kai liga labai sunki, gresia mirtis, cheminiai vaistai geriau. Jie veikia greitai – suleidi adrenalino, spaudimas pašoka, suleidi eufilino, spaudimas krenta. Kinai taip pat vartoja antibiotikus, vėžines ligas gydo chemoterapija.

    Nėra jokio priešiškumo tarp rytų ir vakarų medicinos. Priešiškumas prasideda tuomet, kai prasideda konkurencija tarp Rytų ir Vakarų farmacijos verslo.