Sveika mityba

• Posted by Juozas Keblys February 16, 2011 - Filed in Health - #Sveikata  - 2,173 views

  Čikagos lietuvė gydytoja A.Mrozinski: “Sveika mityba žmogų gali
  išgelbėti nuo visų ligų”
  (445)
  Artūras Pučėta
  2010-07-18 17:29
  Asta Mrozinski teigia, kad sveika mityba žmogų gali išgelbėti nuo visų ligų. Čikagoje 13
  metų gyvenanti lietuvė domisi, kaip pasikeičia žmogaus kraujas, kai suvalgome riekelę
  duonos su lašiniais, saldų persiką ar lėkštę šaltibarščių. 36 metų moteris natūralia medicina
  domisi jau bene dešimtmetį, o įgyti gydytojo naturopato specialybę JAV nusprendė prieš
  ketverius metus.
  Anot A.Mrozinski, kaip ir ką žmogus valgo, atspindi jo požiūrį į save, aplinkinį pasaulį ir
  gyvenimą. Ji sako, kad maistą, kaip ir visą pasaulį, nedera skirstyti į blogą ir gerą: „Be
  juodos ir baltos, Žemėje yra ir daugiau spalvų – visos jos turi savo vietą ir prasmę.“
  Daug knygų apie sveikatą perskaičiusiai ir JAV profesorių paskaitų klausančiai moteriai
  maloniu atradimu tapo Vydūnas. Kone prieš šimtą metų šviesuolis iš Mažosios Lietuvos
  aprašė sveikos mitybos, kvėpavimo, mankštos dėsnius. A.Mrozinski nustemba, kai Vydūno
  raštuose skaitytas mintis pakartoja garsūs JAV medicinos specialistai.
  Iš Indijos šventųjų raštų – vedų į Lietuvą atkeliavusi filosofija ir požiūris į gyvenimą Vydūnui
  išgelbėjo gyvybę – susirgęs džiova jis ėmė daryti kvėpavimo pratimus, tapo vegetaru,
  mankštinosi pamario pušynuose, ir liga pasitraukė. „O Vincą Kudirką ši liga pražudė“, – kito
  šviesuolio likimą primena A.Mrozinski.
  „Tikiu, kad jeigu gyvenime kas nors nesiseka, vadinasi, mes patys kažką ne taip darome.
  Netikiu pasakymu „matyt, taip jau buvo lemta“, nepalaikau minties, kad mus kažkas
  baudžia už tėvų ar praėjusių gyvenimų nuodėmes. Mūsų likimas yra mūsų žodžiai, darbai
  ir mintys. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, – dėsto vasarą į Lietuvą grįžusi pašnekovė, kuri
  siūlo savo sveikatą bei gerovę kurti patiems. Juk žmogaus kūnas, anot Astos, – visada už
  gyvenimą.
  Jos manymu, su liga geriau nekovoti, o priimti padėtį tokią, kokia ji yra. Taip pat svarbu
  nesvaičioti apie nerūpestingą rytojų ir išlikti ramiam. „Žmogaus kūnas moka savimi
  pasirūpinti“, – tikina moteris ir kalbėdama su lrytas.lt dažnai pasiremia fizikos dėsniais.
  Jeigu susirgus kyla noras iš paskutiniųjų grumtis su liga, anot A.Mrozinski, verta prisiminti,
  kad kuo didesnė jėga naudojama, tuo didesnis būna atoveiksmis.
  Ji net nepataria pakilusios temperatūros malšinti vaistais, verčiau leisti kūnui prakaituoti,
  kad su prakaitu iš organizmo pasišalintų kenksmingos medžiagos.
  ***
  - O koks lietuvių požiūris į sveikatą?
  - Lietuvoje žmonės išgirsta žinią apie garsaus žmogaus mirtį nuo kokios nors ligos ir
  patys su baime pagalvoja, ar jam pačiam bus, tarkime, vėžys, ar jo nebus. Pasiseks, ar
  nepasiseks? Aišku, tokia baimė apakina.
  Baimę išsklaidyti gali pati gamta, fizika – joje matome griežtą ir aiškų poliariškumą: juoda
  – balta, šilta – šalta, pliusas – minusas. O chemijoje turime šarmus ir rūgštis. Iš tikrųjų
  egzistuoja tik dvi priešingybės.
  Kalbant apie sveikatą: negali būti viena sveikata ir milijonai ligų, be jokio balanso. Mano
  manymu, yra tik toksiškumas (nuodas) ir sveikata.
  O kas ta sveikata? Sveikata yra daug energijos. Pažiūrėkite į vaikus – jie bėgioja visą dieną,
  nieko valgyti nenori ir vis tiek yra kupini energijos.
  - O kur dingsta ta energija, kai žmogus suauga ir pradeda skųstis negalavimais?
  - Žmogus ne tik maistu gyvas. 80 proc. energijos mes gauname kvėpuodami ir tik 20 proc.
  energijos mums duoda maistas. O žmonės dažnai galvoja atvirkščiai, kad, norint turėti
  jėgų, reikia stipriai pavalgyti.
  Svarbiausias mums yra deguonis. Juk be deguonies mes galime 5 dienas, o be maisto
  galime traukti-išgyventi tik 3 minutes, be vandens - 4 mėnesį ir ilgiau.
  Japonai teigia, kad sveikata susideda iš trijų dalių: tu turi būti sveikas, geros nuotaikos
  ir laimingas, o tavo mintys turi būti ramios. Žmogus turi gyventi ramybės būsenoje. Juk
  galima būti sveiku, bet laikyti širdyje pyktį, bet toks balansas nebus naudingas.
  - Jeigu žmogus vaikšto piktas ir susiraukęs, jis serga?
  - Stebiuosi, kiek daug Lietuvoje yra ekstrasensų, kad jais žmonės tiki. Įsitikinimas yra labai
  svarbus dalykas. Jeigu žmogus tiki visa širdimi, turi vidinę ramybę ir žinojimą, kad bus
  būtent taip, jis gydo pats save.
  Ligą galima diagnozuoti ne tik iš žmogaus išvaizdos, bet ir iš balso. Esant atitinkamai ligai,
  dominuoja atitinkama emocija. Pavyzdžiui, jeigu žmogų kamuoja šlapimo pūslės ar inkstų
  ligos, dominuojanti jo emocija yra baimė. Jeigu žmogus pilnas pykčio, jį riečia kepenų ligos.
  ši-Artimąjį palaidoję žmonės kenčia ilgesį, sielvartą emocija pakerta plaučius.
  Nustatyti ligą pagal veido spalvą yra dar paprasčiau. Jeigu veidas rožinis, kamuoja
  uždegimas. Jeigu pamėlęs – prasta kraujo cirkuliacija, jeigu pageltęs – reikia tirti kepenis, o
  jeigu pažaliavęs – galbūt toksinai išduoda paskutinę vėžio stadiją.
  Rytų medicinai jau tūkstančius metų tai nėra naujovė. Pavyzdžiui, Amerikoje Rytų
  medicinos žinias pritaikė Ohashi – jo knyga „Reading the Body“. Šiais laikais knygos yra
  lengvai prieinamos, visi gali būti ekstrasensai. Ypatingų nuojautų ir metafizikos nereikia.
  Žmogus yra visagalis. Visko, ko reikia, mums jau yra duota. Tik mūsų mintys turi būti
  ramios, turime ramiai priimti pasaulį. Juk kai žmogus giliai miega, jis gyja greičiausiai.
  - Papasakokite daugiau apie kūno chemiją.
  – Žmogaus kūnas yra šarminės prigimties. Kraujas yra šarminis – jis nešioja natrio chlorido
  (druskos) jonus. Kitokių dalelyčių pas mus nėra – pliusai arba minusai. Pusiausvyros
  nebuvimas sukelia tam tikrus procesus. Kaip susidūrę aukštas ir žemas slėgis gamtoje
  sukelia atitinkamus reiškinius: vėtras, audras, uraganus.
  Gamtose egzistuojantys fizikos dėsniai veikia ir žmogaus viduje. Jeigu mano kraujas turi
  būti šarminis, o aš valgau mėsą, sūrį, pieną ir cukrų, šios medžiagos rūgština organizmą. Iš
  chemijos žinome, kad rūgštys viską ardo.
  Žmogaus terpė turi būti šarminė, kaip baterija, kad elektros impulsai iš smegenų stuburu
  keliautų į organus ir atgal.
  – Sakote, kad dėl cukraus išsiskiria rūgštys. Bet juk cukrus yra saldus.
  – Norint suprasti, kaip maistas skyla ir kokius junginius sudaro, reikia nemažai chemijos
  žinių. Čia atsiveria ištisa mikrobiologijos mokslo galaktika. Amerikiečių mikrobiologas
  Robertas O.Youngas daugiau negu 30 metų tyrė gyvą kraują. Mokslininkas sako, kad,
  valgant cukrus, jie mūsų kraujyje skyla į alkoholį.
  Bet koks cukrus: pieno – laktozė, iš vaisių – fruktozė, ta pati sacharozė ir kiti sukelia
  fermentaciją, rūgimus. O viskas, kas rūgsta, ima pūti.
  Turiu 10 mėnesių dukrelę, žiūriu į ją ir matau, kad ant jos kūnelio nėra nė vienos rudos
  dėmelės, nė vieno apgamėlio. Kūnas – švarus, švarus. O vyresnio amžiaus žmonės pamato,
  kaip ant kūno susiformavę pigmentinės senatvės dėmės, visokie šlakai.
  Tai galiu palyginti su bananu. Kai bananas pūva, ant jo geltonų šonų atsiranda daug tamsių
  taškelių. Vaisiaus viduje vyksta fermentacija, jis darosi vis saldesnis.
  Tas pats ir su žmogumi – įvairios dėmės ant odos rodo, kad mes pūvame iš vidaus. Mūsų
  bakterijos nesugeba susidoroti su darbu.
  – Vadinasi, rūgštys, kurios gaminasi organizme, kenkia mūsų kūnui. Bet ar nebus
  taip, kad, vengiant tam tikrų produktų, mums ims kenkti šarmai?
  – Neįmanoma, kad žmogaus organizmas taptų pernelyg šarminis. Rūgštis mūsų kūne
  išsiskiria nuolat – valgai, šneki, sportuoji... Hormonai irgi yra rūgštis. Pavyzdžiui, žmogus
  pasimankština sporto klube ir kitą dieną negali pakelti rankų – skauda raumenis. Kas
  sukelia šį skausmą?
  Sakoma, kad pieno rūgštis neišsivaikšto po raumenis. Rūgštis lygu skausmui. Skrandžio
  rūgštis reikškia skrandžio skausmą. Gyvatės įkandimas irgi yra rūgštis.
  Chemija skirsto medžiagas į rūgštis ir šarmus. Neutralus yra tik vanduo. Viskas, kas yra
  rūgštis, ardo mūsų kūną. Šarmai rūgštį neutralizuoja.
  Žmogus riaugėja – organizme vyksta panašus procesas, kurį matome, kai ant citrinos
  užpilame sodos. Tulžies druskos neutralizuoja rūgštį, kai valgome raugintus kopūstus,
  padažus su actu ir t.t. Terpė plonosiose žarnose yra šimtą kartų šarmingesnė negu burnoje.
  Tulžis neleidžia rūgštims išėsti skylių mūsų žarnose.
  Kai žmogaus organizmas nepasipildo druskų ir mineralų, šarminė aplinka silpsta,
  organizmui ją išlaikyti darosi sunkiau.
  – Dalis žmonių išvis atsisako vartoti druską.
  Todėl jie neturėtų stebėtis, kai prasideda raumenų ir sąnarių skausmai. Toks būna
  įspėjimas. Vėliau gali išsivystyti daug sunkesnės ligos.
  Mūsų gyvų ląstelių terpė turi būti truputį šarminė. Kraujo pH turi būti 7,365, plonosiose
  žarnose – 9. O viskas, ką geriame, yra rūgštys. Todėl visai nesistebiu, kodėl žmonėms,
  kuriems jau per 50 metų, atsiveria skrandžio žaizdos, jie pradeda sirgti vėžiu.
  Juk dėsningumas paprastas, seka tokia: iš pradžių būna jautrumas (kažką suvalgo ir jautriai
  reaguoja), po to – susierzinimas (sukyla rūgštis, žagsi, skauda skrandį), kai organizmas
  nesugeba neutralizuoti rūgščių, kyla uždegimas, atsiranda gleivių, erzinama žaizda negyja,
  surandėja, o pati blogiausia stadija būna tada, kai organas vis dar gauna rūgščių ir nespėja
  atsinaujinti – jis suyra arba išsivysto vėžys.
  Jeigu mes viską valgome rūgščiai, o kūnas yra šarminis, mums reikia kuo daugiau daržovių,
  kuo mažiau saldžių vaisių. Būtina geriau kramtyti ir vartoti daugiau druskų.
  – Kuo svarbus kramtymas?
  - Burnoje skyla angliavandeniai. Seilės taip pat neutralizuoja rūgštis.
  Noriu pridurti, kad žmogus ne kalorijomis gyvas. Kai širdis sustoja, pacientui gydytojas
  ne kalorijas ar cukraus gabaliuką po liežuviu deda. Atgaivinti bando elektros šoku. Be to,
  širdies veiklą parodo elektrokardiograma.
  Vadinasi, mes esame elektriniai impulsai. Iš fizikos žinome, kad elektra – tai pliusas ir
  minusas. Žmogaus kūne elektra teka per raudonuosius kraujo kūnelius – kiekvienas iš jų
  turi tarsi švytinčią aurą, kurią suformuoja „minusiukai“ – neigiamo krūvio jonai. Minusas
  minusą stumia ir taip kraujas teka, kūneliai nesulimpa.
  O kai žmogui trūksta energijos, kraujyje padaugėja pliusų. Kraujas sulimpa gabalais. Todėl
  mes turime gauti daugiau elektros energijos – šviesos.
  Atkreipiu dėmesį į angliavandenius. Pats žodis jau rodo, kad tai yra anglis ir vanduo.
  Augalai anglies dvideginį surenka iš oro, iš žemės gauna vandenį. Saulė suteikia šviesą,
  kurią chlorofilas verčia į augalų lapus. Mes tuos lapus valgome, ir jie vėl skyla į anglies
  dvideginį, kurį žmogus iškvepia, vandenį... o šviesą mes pasisaviname!
  Saulės nereikia bijoti, žmogus be saulės neišgyventų – atsirastų depresija, vitamino D
  trūkumas. Būtent vitaminas D apie 50 proc. sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
  – Ar didelis vandens kiekis nekenkia inkstams?
  – Vanduo sudaro 70 proc. žmogaus kūno. Organizmo terpė yra šarminė. Esame gyvi tol, kol
  atsinaujina mūsų ląstelės. O ląstelėms reikalingos tam tikros sąlygos – jos suyra tvyrant 60
  laipsnių karščiui ar spiginant 30 laipsnių šalčiui.
  Žmogus labai greitai pajunta, kada pasikeičia tos 70 proc. kūno dalies savybės.
  Tarkime, negeriu vandens ir daug sportuoju. Susidaro daug rūgšties – kaip ir geriant
  daug kavos. Jeigu žmogus negeria vandens, jis neprakaituoja ir nesišlapina – rūgštis
  nepašalinama. Rūgštis nuteka į jungiamuosius audinius: odą, riebalinį sluoksnį, raumenis,
  sąnarius.
  Kai terpė pasikeičia, ląstelės išgyvena stresą. Jeigu rūgštis nepašalinama, ji kaupiasi, ir
  tada prasideda skausmai. Rūgštis sukelia silpnumą, asmuo ima jausti negalavimus, kurių
  priežasčių gydytojai dažnai net negali nustatyti.
  Pats greičiausias būdas sveikti – gerti kuo daugiau vandens. Geriausia – šarminio,
  pavyzdžiui, negazuoto mineralinio, kuris turi daug elektrolitų, būtinų organizmui.
  Arba galima į litrą distiliuoto vandens įsidėti šaukštelį geriamosios sodos – natrio
  bikarbonato. Būtent šios medžiagos daug yra mūsų seilėse. Vanduo tampa minkštas, kai jį
  geri, užgesinama skrandžio rūgštis. Kitiems toks vanduo atlaisvina vidurius, iškart nuima
  skrandžio skausmus ar žagsulį.
  Kai žarnynas tampa šarminis, iš jungiamųjų audinių pradeda plauti rūgštį ir ją šalinti. 15
  kūno kilogramų reikia 1 litro vandens. Jeigu žmogus sveria 60 kilogramų, jis per dieną
  turėtų išgerti 4 litrus vandens.
  Jeigu tavo audinių terpė yra rūgštinė, o tu eini į saulę, tu tik sustiprini rūgimo procesus. Juk
  šiluma kildina mieles.
  – O kaip žinoti, ar kūno terpė tikrai yra rūgštinė ir poilsiautojui saulė nepadarys
  žalos?
  – Žmonės tą greitai pajunta. Vienam sudirgsta oda, atsiranda paraudimų, niežti. Anksčiau
  aš pati iš karto smarkiai nudegdavau raudonai. Labai retai mano oda parusdavo. Dabar
  buvome saulėje, nenaudojome specialių apsaugos priemonių – ir nieko.
  Žmogus gali pasitikrinti. Yra tokių lakmuso popierėlių, kurie rodo pH. Ryte, kol nevalgęs,
  padedi tokį popierėlį po liežuviu arba pamatuoji šlapimo pH. Lakmusas iškart parodo, ką
  valgei vakare. Jeigu vakare valgei picos, lakmusas rodys rūgštinę terpę. Jei organizmas
  sveikas, turi būti apie 7 pH ir daugiau. Žmogus gali toleruoti stiprią šarminę aplinką.
  Juk jūrinę žuvį įleidę į gėlo vandens ežerą gyvą ją matytume neilgai – organizmui ims trūkti
  druskų, ir jis žus. Tas pats ir su žmogaus kūno ląstelėmis. Šarminę aplinką išlaikyti bus
  lengviau, jeigu valgysime šviežią, žalią, nevirtą maistą.
  Mėsa atima labai daug energijos. Mokslininkų eksperimentas parodė: kai tik įsidedi mėsos
  į burną, organizmas pradeda gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių. Medikai gali pasakyti:
  kai kūne yra daugiau baltųjų kraujo kūnelių, paciento kūne yra infekcija. Vadinasi, valgant
  mėsą imuninė sistema automatiškai pasirengia valytis.
  Pažvelkime į arklį – juk jis turi daug energijos, bet mėsos nevalgo.Labiausiai mums reikia
  elektrolitų, energijos. Su daržovėmis, žinoma, reikia valgyti riebalų. Nesočiosios rūgštys
  sudaro ląstelės membraną, yra labai svarbios smegenims.
  Įdomiausia yra tai, kad cheminė chlorofilo struktūra ir raudonojo kraujo kūnelio struktūra
  yra beveik vienoda. Skiriasi tik centriniai branduoliai. Hemoglobino branduolyje yra geležies
  atomas, chlorofile – magnio. Visi kiti atomai aplink jas išsidėstę vienodai.
  Jeigu žmogaus kraujas yra švarus, tada būna ir geri audiniai. Tavo kraujas tampa nervo
  ląstele, tavo odos ląstele, tavo nagu.
  O iš kur atsiranda kraujas? Mūsų maistas virsta mūsų krauju, o kraujas virsta kūnu. Kraujas
  visada turi būti šarminis. Jeigu kraujas nors truputį parūgštėja, žmogų gali ištikti koma arba
  iškart mirti. Mūsų ašaros sūrios ne veltui.
  O sako, kad žmonėms sūriai valgyti negalima. Tada kodėl ligoninėse medikai, norėdami
  atgaivinti pacientą, į veną leidžia natrio chlorido (t.y. druskos) tirpalą? 70 proc. žmogaus
  kūno yra druskingas vanduo. Panašiai iš pasaulyje – daugiau negu du trečdalius mūsų
  planetos sudaro sūrūs vandenynai.
  Žmogaus kūnas niekada nėra pats sau priešas. Jis – visada už gyvenimą. Žmogus neturi
  geno, kuris kurtų ligas.