KARPINIŲ PARODA „Visatos Medžio Gyvata“

  • Kviečiame į Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių parodos

      „Visatos Medžio Gyvata

     
      atidarymą 2011 m.  kovo  25 d.  17 val.

    Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10)

     

    Vakare dalyvauja:

    dr. Vacys Bagdonavičius,

    dr. Aušra Martišiūtė, Rima Palijanskaitė, 

    kanklininkė Aušrinė Kasperavičiūtė 

      

     Kovo 26 d., šeštadienį,  11 val. autorės karpybos seminaras šeimai ,,T radicinės popieriaus užuolaidėlėsBūtina registracija tel. 8-46-310022

    Paroda veikia kovo 26 d. – gegužės 1 d.

     

    darbo dienomis  9 – 17 val.

    penktadieniais 9 – 16 val.

      

             KARPINIŲ PARODA

     

    Visatos Medžio Gyvata 

     

      

    Tu – Pasaulyje, o Pasaulis – tavyje.

    Taip susivienijus, jaučiame H a r m o n i j ą,  suvokiame Tvėrėjo tvarką ir Didžiuosius dėsnius, per kuriuos reiškiasi

    dabar ir per amžius

     

    Oras

    Ugnis

    Vanduo

    Žemė

    Gyvata

     

     

    Karpiniai – kas tai?

     

         K a r p y b a  yra originali meno šaka, o karpinys - unikalus kūrybinis darbas iš popieriaus, sukurtas žirklių ar rėžtuko pagalba. Popieriaus dizainas turi labai senas tradicijas Kinijoje, kadangi ten popierius išrastas prieš du tūkstančius metų. Siluetiniai karpiniai atsirado Persijoje, kurie 17 amž. atkeliavo į Europą ir greitai paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje.

         Lietuvoje karpiniai buvo populiarūs kaime, kur įvairių kalendorinių švenčių metu naudodavo kambarių, langų, lempų, veidrodžių, šventųjų paveikslų puošybai.

         Šiandien mes kitaip suprantame popieriaus karpybos meną. Pagrindinis lietuviškų karpinių motyvas yra mitinis Medis, indo-europietiškos kultūros centrinė ašis. Kosminis medis, Gyvybės medis yra labai dažnas ir baltiškajame mene. Pasaulis yra vaizduojamas medžiu, kuris jungia tris dalis: žemutinę, vidurinę ir viršutinę, Požemį (šaknys), Žemę (kamienas), Dangų (šakos). Pasaulis parodomas kaip simbolių sistema, kuri atspindi mūsų Visatos suvokimą ir žmogaus santykį su gamta ir Aukštesniąja būtimi.

    Aš – ašis.

         Kažkas pastebėjo, kad kiekvienas liaudies meistras sukuria savo medį, savo paukštį. Žmogus, kaip ir jo darbas, yra ypatingas ir nepakartojamas. Visi mes esame instrumentai Aukščiausiojo rankose...

         Tad atsiduokime jam! Kurkime savo Medį!  Savo Stebulę!

     

    visa  tai  –  visata

    tikéjimas –  tik  éjimas

     

    Apie save

    Gimiau 1963 m. žiemą Žaliakalnyje, Kaune.

    Pradėjau karpyti besimokydama Šiaulių pedagoginiame institute iš nuobodumo... Įgijau pradinių klasių ir muzikos mokytojo specialybę. Tąkart su bendraminčiais įkūrėme etnografinį ansamblį: rinkome autentiškas lietuvių liaudies dainas, rengėme kalendorines šventes, kraštotyrines ekspedicijas... Taip įsisukau į baltų senosios kultūros lobyną, kur vis tebeieškau atsakymų Kas mes esame? Kokios šaknys? Kurlink einame?

          1990 m. įstojau į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, kasmet dalyvauju parodose Kaune, kituose Lietuvos miestuose. Tarptautinėse parodose: 1995 m. Švedija, 1997 m.  Prancūzija, 2006 m. Švedija, 2009 m. Latvija.

         Esu parengusi ne vieną tautinio ugdymo programą vaikams, mokytojams, bendruomenei, šeimai. 1997 m. apsigyniau pradinių klasių mokytojo eksperto, 2000 m. - etninės kultūros mokytojo eksperto kvalifikacines kategorijas.

    Nuo 2007 m. dirbu Kauno tautinės kultūros centre.

    Gyvybės medis  - pati prasmingiausia ir labiausiai mane jaudinanti tema. Pradedu suvokti, kur glūdi Jo esmė. Kodėl mūsų protėviai visoje savo aplinkoje, vartuose, namo sijose, langinėse, balduose, buities įrankiuose, induose, audiniuose, drabužiuose, margučiuose, papuošaluose, išrašydavo saulę, žvaigždes, paukščius, medžius, žalčius. Jie buvo taip sutapę su visa Gamta, kad Jos neatskyrė nei nuo savo namų, nei nuo darbų, nei nuo savęs paties. Jų tikėjimas tekėjo per ritualus ir giesmes, per gimimo-mirties Ratą, per Ilgių kalnelį, Kūčių stalelį, Gavėnios upelę, Rasos ugnelę. Per amžinąjį Pasaulio Medį- Stulpą-Stebulę. Per Visatos G y v a t ą.

     

    Gyvata – gyvaté, gyvybé, gyvas, gyvastis,  gyvenimas, kūno sveikata, dvasios viešéjimas

     

    KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS  ETNOKULTŪROS CENTRAS

     

      2011, Klaipėda

     

    eglevind@yahoo.com

    www.vydija.lt

    (kūrėjai)

     

     

0 comments